Ankstesniuose straipsniuose, kuriuos galima rasti čia ir čia, mes rašėme apie pasiūlymą įvesti vadinamąją ekonominio darbdavio koncepciją apmokestinant darbuotojus, užsienio mokestinius rezidentus, kurie laikinai dirba Švedijoje. Neseniai paskelbtame pranešime spaudai Vyriausybė paskelbė, kad tęs darbą su anksčiau siūlytais įstatymų pakeitimais ir ketina grįžti vėliau, pateikdama išsamesnį pasiūlymo formulavimą. Siūloma, kad nuostatos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Pradinį pasiūlymą pateikė Švedijos VMI (Skatteverket) ir buvo pateiktas įstatymo projektas Vyriausybei, tačiau tada viskas nutilo, nes, kol nesusiformavo stabili valdančioji dauguma, ilgą laiką dirbo tik laikina Vyriausybė.
2017 m. birželio mėnesį. Švedijos VMI (Skatteverket) pateikė trumpą memorandumą su pasiūlymais įvesti Švedijos mokesčių įstatymuose ekonominio darbdavio sąvoką, o taip pat pasiūlė konkrečius mokesčių įstatymo pakeitimus. Šis pasiūlymas buvo apsvarstytas Švedijos Vyriausybėje, jam buvo pritarta ir jis buvo paruoštas siųsti Švedijos Parlamento komitetams. Pasiūlymas reiškė, kad pakankamai daug užsienio įmonėse įdarbintų žmonių dirbančių Švedijoje bus apmokestinami pajamų mokesčiu arba SINK. Buvo tikimasi šį apmokestinimą įvesti 2019 m. sausio 1 dieną. Deja projektas nebebuvo tęsiamas ir jokie įstatymų projektai niekada nebuvo pateikti Švedijos Parlamentui (Riksdag).
Švedijos mokesčių įstatymai nenumato jokio minimalaus laiko, nuo kada fizinis asmuo pradeda mokėti mokesčius Švedijai. Dauguma dvigubo apmokestinimo sutarčių su įvairiomis šalimis numato, kad Švedija įgyja teisę apmokestinti fizinio asmens pajamas po 183 dienų ir ta taisyklė kasdieninėje kalboje yra minima kaip 183 dienų taisyklė. Ši taisyklė reiškia, kad šiandien darbuotojas gali būti atleistas nuo apmokestinimo Švedijoje, net ir tuo atveju jei darbas buvo atliktas čia, jei tenkinamos trys sąlygos: 1) Darbuotojas praleidžia Švedijoje ne ilgiau kaip 183 dienas per dvylikos mėnesių laikotarpį, 2) atlyginimą moka darbdavys, neturintis nuolatinės buveinės Švedijoje, ir 3) atlyginimas nėra mokamas iš nuolatinės buveinės, jei darbdavys ją turi Švedijoje. Kadangi Švedija mokesčių įstatymuose šiuo metu taiko formalią darbdavio sąvoką, 183 dienų taisyklė yra taikoma tada, kai darbuotojas yra įdarbinamas ir jam mokamas atlyginimas ir komandiruotpinigiai iš nuolatinės buveinės Švedijoje neturinčios užsienio įmonės, net jei tai darbas atliekamas Švedijos įmonės naudai. Jei žmogus būtų įdarbintas tiesiai į Švedijos įmonę, tai mokesčiai būtų mokami. Tokiu būdu formaliai taikant darbdavio sąvoką atsiranda mokestinė nauda, kurios normaliai veikiančios šalies įstatymuose neturėtų atsirasti, o mokami mokesčiai nepriklausyti nuo to fakto iš kur mokamas atlyginimas
Daugelyje kitų šalių taikoma ekonominio darbdavio koncepcija, t.y. įmonė, kuri gauna naudos iš darbo ir padengia to darbo kainą, yra laikoma darbdaviu. Tai reiškia, kad 183 dienų taisyklė negali būti taikoma, jei įmonė, kuri gauna naudos iš atliekamo darbo, ir yra atsakinga už išlaidas, yra įsikūrusi Švedijoje. Tuomet apmokestinimas įvyksta nepriklausomai nuo to, kur faktiškai yra įsikūrusi darbuotojus siunčianti ir atlyginimus mokanti įmonė
Švedijos VMI (Skatteverket) pasiūlymai reiškė, kad ekonominio darbdavio koncepcija taip pat bus įvesta Švedijoje, taikant 183 dienų taisyklę. Taigi darbuotojas, įdarbintas užsienio įmonėje, kuri neturi nuolatinės buveinės Švedijoje, turėtų būti apmokestinamas čia, kai darbuotojas dirba Švedijos įmonės naudai. Tai, kad darbuotojas bus apmokestintas, lemia tai, kam jis dirba, o ne tai, kas jam moka atlyginimą.
Su senuoju Švedijos VMI (Skatteverket) pasiūlymu galima susipažinti mūsų filmuke Contus Ekonomi AB Youtube kanale. Filmuką galite rasti štai čia
Dabartiniame Vyriausybės pranešime spaudai nenurodoma jokia išsami informacija ar tai, kaip ankstesni Švedijos VMI pasiūlymai gali būti pakeisti ar pakoreguoti. Vis dėlto Vyriausybė nurodo, kad ji ir toliau mano, kad labai svarbu, ar darbuotojas turi būti apmokestinamas Švedijoje, kurioje dirba, o ne pagal tai, kas moka atlyginimą už jo darbą Švedijoje. Todėl Vyriausybė ketina grįžti su išsamesniu įstatymų pakeitimo projektu. Mes kol kas turime laukti ir pamatyti, kokie galimi pakeitimai bus pasiūlyti. Vyriausybė siūlo, kad šios taisyklės įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d. Taigi valdžios institucijos, įmonės ir darbdaviai turės daug laiko pasiruošti naujų taisyklių įvedimui.
Vyriausybė savo plane nurodo, kad naująsias taisykles jie pateiks parlamentui 2020 m. balandžio 14 d.
