Reikalavimas gyventi Švedijoje ir „Brexitas“
Vidurnaktį nuo 2020 m. sausio 31 d. iki vasario 1 d. Jungtinė Karalystė palieka Europos sąjungą (ES). Pasitraukimas iš ES vyksta, sutinkamai su Jungtinės Karalystės parlamento ir ES patvirtintu susitarimu. 2020 m. vasario 1 d. prasidės pereinamasis laikotarpis, kuris tęsis iki 2020 m. gruodžio 31 d. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu turėtų būti susitarta, dėl svarbiausių būsimų ES ir JK santykių ir kažkokio formato laisvosios prekybos sutarties. Pereinamuoju laikotarpiu Jungtinė Karalystė ir toliau bus susijusi su Europos sąjunga, panašiai kaip EES valstybės (pvz. Norvegija). Nuo 2021 m. sausio 1 d. Jungtinėje Karalystėje gyvenantys Švedijos bendrovių ir Švedijos filialų pareigūnai bus laikomi negyvenančiais ES ar EES ir todėl tokioms bendrovėms ar filialams bus imta reikalauti pareigūno gyvenančio ES ar EES. Šioms įmonėms ir filialams gali tekti kreiptis dėl leidimo apsigyventi netaikymo, jei Jungtinei Karalystei ir ES pavyktų susitarti dėl laisvosios prekybos.
Keletas klausimų ir Bolagsverketo atsakymų
Žemiau yra keletas klausimų ir atsakymų apie „Brexit“.
Ar Bolagsverketo suteikiama išimtis (dispens) kainuos tiek pat, jei kreipiamasi dėl išimties, dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES?
Šiuo metu Bolagsverketo suteikiama išimtis kainuoja 475 SEK ribotos atsakomybės bendrovėms ir asociacijoms bei 685 SEK filialams. Šios suma nebus sumažintos, nors gali būti būtų lengviau kreiptis dėl išimties.
Ką daryti, jei įmonė jau šiandien turi Bolagsverketo suteiktą išimtį dėl kitų įmonės pareigūnų , ar dėl žmonių iš Jungtinės Karalystės ir vėl reikia kreiptis dėl „Brexit“?
Taip, daugeliu atvejų, jei įmonė turi atstovus, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje.
Ar galima registruoti specialųjį pranešimų priėmėją (särskild delgivningsmottagare) filialui, kad nereikėtų kreiptis dėl išimties?
Ne, filialams tas neleidžiama.
Šaltinis Bolagsverket 2020-01-20
