Verslo formos pasirinkimas neretai tampa tikru galvosūkiu. Renkantis svarbu atsižvelgti į planus, verslo formų specifiką, planus, privalumus ir trūkumus. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindines veiklos vykdymo formas, kurias renkasi lietuviai.

Individuali įmonė (veikla) (Enskild näringsidkare) – tai paprasčiausia verslo forma, nes registracija yra nesudėtinga ir nereikia pradinio kapitalo. Ši forma neturi juridinio asmens statuso. Įmonės steigėju gali būti tik vienas asmuo. Tačiau, jei kartu dirba ir sutuoktinis, pelną galima dalintis. Verslas identifikuojamas pagal steigėjo asmens kodą. Pagrindinis šios formos trūkumas, kad asmuo už įmonės įsipareigojimus atsako asmeniniu turtu. Nežiūrint į tai – labai svarbu atskirti įmonės ir asmeninius finansus.

Šios formos įmonei nėra privaloma registruoti pavadinimo Bolagsverket. Tačiau užregistravus pavadinimą jis yra apsaugomas, taip pat įmonė turi turėti pavadinimą, jei dalyvaus viešuosiuose pirkimuose ar veiklos vykdymui reikalingas leidimas.

Privalumai Trūkumai
●        Lengva pradėti verslą;

●        Nereikia pradinio kapitalo;

●        Galima samdyti darbuotojus;

●        Pelną galima dalintis su sutuoktiniu ar sugyventiniu;

●        Nereikia pateikti finansinės atskaitomybės;

●        Retai reikalingas auditas.

 ●        Savininko asmeninė atsakomybė už įmonės veiklą;

●        Negali turėti bendrasavininkio;

●        Įmonės kodas sutampa su savininko asmens kodu.

 

Akcinė bendrovė (Aktiebolag) – tai ribotos atsakomybės įmonė, kurios savininkai rizikuoja tik investuotu kapitalu. Minimalus kapitalas 25000 kr.  Akcininkų skaičius yra neribojamas, jais gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Steigimo procesas sudėtingesnis ir dažniausiai ilgiau užtrunkantis nei individualios įmonės.

Nors ši veiklos forma laikoma turinčia mažiausią asmeninę rizikingą,  neretai įmonės valdybos nariai neįvertina rizikos arba nežino, kad gali tekti atsakyti asmeniniu turtu dėl neteisingų vadybos sprendimų.

Privalumai Trūkumai
●        Akcininkai rizikuoja tik investuotu kapitalu;

●        Pavadinimas saugomas;

●        Esant tam tikrom sąlygom galimas dividendų mažesnis apmokestinimas;

●        Visuomenėje vertinama kaip viena patikimiausių verslo formų;

●        Lankstumas.

 ●        Reikia pradinių investicijų;

●         Daugiau ataskaitų valdžios institucijoms;

●        Griežtesnis reguliavimas;

●        Užsieniečiams akcininkams steigiant įmonę neretai kyla problemų su įmonės sąskaitos atidarymu Švedijos bankuose;

●        Valdyboje turi būti bent du nariai.

 

Užsienio įmonė (Utländskt bolags)  gali dirbti Švedijoje neįsteigusi atskiro juridinio vieneto. Galimi du variantai:

∙         Mokestinė registracija (F-skatt);

∙         Filialo registravimas (Filial)

Registracija trunka 4-6 sav., tačiau praktikoje gali užtrukti ir ilgiau, nes prašoma surinkti veiklos įrodymus ir pan.

Švedijoje dirbančiai užsienio įmonei mokesčių tarifai yra tokie pat kaip akcinei bendrovei. Tačiau neretai šią verslo formą pasirinkusioms įmonėms kyla daug klausimų dėl mokesčių mokėjimo ir abiejų valstybių mokesčių sistemų derinimo. Taip pat, užsienio įmonėms keliami papildomi reikalavimai, pavyzdžiui, komandiruočių į Švediją deklaravimas.

Privalumai Trūkumai
●        Nereikia  įstatinio kapitalo;

●        Rizikuojama tik investuotu kapitalu;

●        Gali komandiruoti arba  įdarbinti darbuotojus Švedijoje;

●        Nereikia asmens turinčio švedišką asmens kodą.

 

 ●         Registracijai reikalingi papildomi dokumentai iš užsienio valstybės institucijų;

●        Įmonės apskaitą reikia vesti dviejose valstybėse;

●        Ataskaitos teikiamos abiejų valstybių institucijoms;

●         Sudėtingesnis mokesčių sistemų derinimas;

●        Įsteigus filialą reikia pateikti įmonės finansines ataskaitas Bolagsverket.

 

Taigi, kiekviena verslo vykdymo forma turi privalumų ir trūkumų, todėl renkantis reikia įvertinti priimamas rizikas. Mes, Contus Ekonomi AB,  galime pakonsultuoti veiklos vykdymo Švedijoje klausimais, taip pat padėti įsteigti norimos formos įmonę.